Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklo prieigų sutvarkymas Prienuose
Žemės sklypas patenka į saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklo teritoriją (u.k.15728) ir į kultūros paveldo objektų apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį.
Aplinkui teritorijos akcentu esantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklą (u.k.15728) suprojektuota stačiakampio formos aikštelė, ją padidinant ir pakeičiant seną betoninių plokščių dangą į naują betoninių plytelių dangą (500x500x70mm). Keičiama takų sistema, naujai projektuojamas pėsčiųjų takas nuo Vytauto g. iš vakarų pusės. Už tako ir aplink Kęstučio paminklą projektuojami gėlynai. Esamas klombinis gėlynas aplink Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklą (u.k.15728) išlieka (tvarkoma tik aikštelė ir sena betoninių plokšių danga keičiama į naują plytelių dangą). Gėlyno klombos aprėminimo apdaila – marmuro plokštė (spalva – tamsiai pilka ir rausva) yra geros būklės. 2014 m. buvo parengtas ir suderintas tvarkybos darbų projektas paminklui tvarkyti, tuo pačiu metu buvo sutvarkytas klombos aprėminimas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas buvo pastatytas 1937 m. Prienų kareivinių teritorijoje, Lietuvos kariuomenės Kęstučio 5-ojo pėstininkų pulko karių iniciatyva. Paminklą sukūrė Lietuvos kariuomenės atsargos grandinis Ausiejus. Paminklas atidengtas 1937m. rugsėjo mėn. 14 d. Manoma, kad paminklas nugriautas 1954m., po didžiojo Prienų gaisro. Paminklo likučiai buvo užkasti. 1988m. Prienų kraštotyrininkai atkasė skulptūros likučius ir perdavė Prienų kraštotyros muziejui. Išlikęs kalavijo fragmentas saugomas Prienų krašto muziejaus fonduose. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas atstatytas 1990m., kitoje vietoje – Nemuno kairiajame krante, prie tilto (paminklas atidengtas 1990m. vasario mėn. 16d.). Atstatyto paminklo autoriai – architektas K. Lupeikis ir skulptorius G. Kamarauskas.
Fotografijų autorius Kristijonas Jakubsonas